Uh, kaip stipru...

patraukė savo kalbėjimu, gerai patekti jausmai ir vidinė būsena

yra saloniškumo, kuris, kad ir kaip būtų keista, ištempia tekstą :)

mhmmm. o aš matau etapą - peraugimą meilės į dar galingesnį jausmą - išmintį, kol nubyrės visi ego, kuriuos vadina jau meile, o tai tik kelias į meilę...
Net mirtis neišskiria mylinčių - idant ir po mirties nėra nustojama mylėti... (kas mylite Kristų? ar tik apsimetinėjate, kad Mylite?..)

meistriškai išsakomas skausmas , trūkinėjimai tarp dviejų kadais meile saistomų širdžių.... gražu , nors graudulinga

Sukrečiančiai puiku.

Šiandien geresnių - tikrai nebus. (tai faktas.) todėl įsikeliu jį į patikusių eilėraščių gretas...
Labai puikiai subalansuotos metaforos ir įvaizdžiai, kurie atrodo galėjo būti perkrova - o ta perkrova - išbalansuota. Toks jau sklandus, toks jau solidus, ir stiprus, nenusiseilėjęs, dvasinės prostitucijos seilinuose sentimentuose čia nerasta. Puikiai, autoriau Igle...

man patiko, geri vaizdiniai, neperspausta

P.S.
(Perkrova metaforų ir įvaizdžių - išbalansuoti, jei neaišku kas išbalansuota.)

Kažkam skvarbiai persiskaitė, susispaudė ir apstingo:

įpratom net mylėtis atskirai
taip vienišumas kumštin susigniaužia
skeveldrom dūžta nuo žaibų langai
ir niekas neprasideda iš naujo

Gal tikrai kūrinyje per daug vaizdinių?
Bet, žinoma, – jausmai...

Ga

Poezija - solidus eilėraštis. Šis gražus ir tikra poezija. Puikiai visas sustyguotas, tiesiog nepriekaištingai.
(Labai vaizdžiai - išskirtinai, tiesiog judesiu šmėsteli ši metafora:
alpėdami iš medžių krito paukščiai);
______
O visumoje: Poezija. Gražu ir sklandu. Neperkrauta - išbalansuota.

tolygus, švarus darbas.