Santrauka:
Kažkada turėjau moterį. Ji turėjo mane. O po to tarp mūsų atsirado Tikėjimo Žodis...
Skiriu Redai.
...Ir dangūs tylėjo.
Ir žemė tylėjo –
Jos medžiai nebyliai lapus nusikratė.
Sapnavo tik žuvys nerimstantį vėją,
Bet jo negirdėjo,
Nes niekad nematė.
Liūdėjo mėnulis ant meldo viršūnės
Į lašą paniręs, sustingęs –
Be garso,
Išbalusios žvaigždės lyg alkani šunys
Ant uždaro lango akis išsibarstė.
Juoda tyluma tavo kambarį lietė –
Alsavo šalčiu surakinusi lūpas.
Meldeis tamsoje mintimis išsikvietus
Vienintelį Tą,
Prieš kurį visi klūpo,
Vienintelį Tą,
Kuris girdi netarus –
Pakanka sau delnus suglausti prie veido...
Nutrūkusios stygos dulkėtos gitaros
Jas lietusių pirštų lig šiol nepaleido
Ir užtrenktos durys minės kas išėjo,
Nes žingsniai netils ištuštėjusioj gatvėj...
...Bet dangūs tylėjo.
Ir žemė tylėjo –
Jos medžiai nebyliai lapus nusikratė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-02 08:40:08
Perskaičiau tyliai, mintyse iškilo daug vaizdų... Garsinis skaitymas išryškino eilėraščio nuotaikąŽavi Jūsų lyriškumas.Nesutariate su sangrąžiniais veiksmažodžiais. Ar nemanote, kad viską pasakėte be paskutinių septynių eilučių? Sėkmės.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-02-28 18:17:28
Sklandus, lengvas, jaudinantis.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-02-28 12:36:26
Įtigiai.Geriau nepasakysi.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-28 12:28:25
Patiko kūrinio santrauka:). Ir visą skaityti patiko.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2011-02-28 11:13:32
Na, ne visi klupo prieš Tą Vienitelį, kuris girdi netarus. Tarkim daugelis - ne veržiančiai apibrėžtai, o
"praskidusiai"(tiksliai nenustatyta). Iškalbingai tragiška žmogaus ("suglaudusios delnus") lemtis. "Būkit žvejai, būkit sielų žvejai Sunkios dvasinės pagirios, jei iš vis jos kada nors bus, arba nusižeminta tarnystė, tokia jau žmogaus pasirinkimo galimybės teisė. Nuoširdžiai ir išraiškingai. Prigijo.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-28 02:31:29
Puiku, Kaip lietau
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-02-28 00:36:52
(Matyt tokia ir turi būti) tikra lyrika, kiekvienas žodis tiesiog plaukė be jokių ypatingų pastangų, tiesiai ten kur reikia. (Priklausomai nuo to kas kuo ją priima: širdim,sąmone,protu..)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-02-28 00:11:14
ak, kaip idealiai tiko man prie šio vakaro nuotaikos...