ne mano tyla (moteriška)
neskelbiu karo
ir
ginklų nesudedu
o kam
juk nežinia
gali prireikt
tų
plonų saulės gijų
spalvingų vaivorykščių
kaip žaliuojančio vyno gertuvės
mintims atgaivint
ir pakilt
aukščiau
žemės
nesišypsau ir neverkiu
reikia gi pataupyti
ją
žvaigždėtąją
naktį
kad
neužgestų
netikiu ir tikiu
ne tavim
savimi
ne plaštakių sapnuose
skrendu
ne
skrendu
ne žibuoklėm
kvatoti
rytdienos
pakely
raudonuoja beržai
liesdami
besiblaškantį bučinį
ne
mano
radaa
2011-02-03 13:11:21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): galėtep
Sukurta: 2011-03-17 15:16:40
O gaila.. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-05 20:48:10
Nuostabus beržų raudonis.
Žaviuosi. Bravo.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2011-02-04 01:06:21
prisiglausiu be žodžių
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-02-03 23:22:30
Rašyta gyvu, išgyventu jausmu.Daugiau jauti, nei matai kas aplinkui. Tik pabaiga kiek nuliūdino...ne mano...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-02-03 16:43:50
Toks švelnus, trapus moteriškumas ir širdį verianti gėla.
Anonimas
Sukurta: 2011-02-03 16:19:26
Gražus tekstas. Man visada patinka, kad net bendriausi, išsemti įvaizdžiai ir žodžiai jūsų tekstuose įgyja jaukumo. Nes jūs paimat ir randat tokių mielų smulkmenėlių, kaip žaliuojantis vynas ir tada visokios žvaigždėtos naktys ar sapnų plaštakės įgyja kitą gyvybę. Už raudonuojančius beržus !
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-02-03 15:31:40
Patiko.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-02-03 14:05:16
Atrodo, čia pat svarstoma ir pasveriama... subtiliai tonuojama; skaitai, daugiau jauti nei gal įmanoma tiksliau apsakyti, pajunti net nesvarumo būseną; skaitai, kaip visada, su laukimu pabaigos, dėl netikėtumo, ir išties sulauki -
raudonuoja beržai
liesdami
besiblaškantį bučinį
ne
mano > čia labai gražiai.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-02-03 13:23:56
ne mano graži pabaiga ir pats eilėraštis išgyventas, tikras :)