x x x

Santrauka:
Prisiminus jaunystę...
Nežinau, ar beržas tebeošia
Su vardu tavuoju, bet matau,
Kaip sula nubėga per jo tošį,
Kai aš vardą tavąjį raižau.

Regiu eglę, senąjį žilvitį
Su vardais tavaisiais paupy.
Tąsyk man norėjosi rašyti
Tavo vardą net padebesy...

Mano vardą tu taip pat kartojai,
Apie meilę amžiną svajojai,
Nors raižei ne medy - širdyje.

Tik likimas kortas mums sumaišė.
Išsiskyrėme be meilės vaišių,
Bet likai širdies atmintyje.


Sodininkas

2006-05-08 11:54:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2006-05-08 19:01:22

gražus ir ramus...

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-05-08 13:29:59

toks nuosirdus, romantiskas eiliukas. Sakyciau pokarinis. Mano tecio sasiuvinyje panasiu eiliuku yra.
Išsiskyrėmė"nereikia taskelio.
Pataisau.

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-05-08 12:04:01

Įvaldėte soneto formą? Gražu! Tik pora kirčio netikslumų jei dar išvengtumėte, būtų veik tobula. Su pavasariu ir gražiaiais prisiminimais!