Tyli  tyli ir nieko pasakyti  negali.
Jauti į širdį – skverbias ledas.
Tu tik tyli, tylėdama žvelgi rami
o tavyje – sustingti baigia kraujas.

Dar pakuždėk, išberki vieną, kitą garsą,
kai tyliai leidžias snaigės, kai gražu.
Pažvelk į dangų, -  Tėviškės namų,
kodėl jau stingsta kraujas pamažu?..

Tik tu tyli, o tavo rankos tiesias,
ilgesiu ir nerimu pulsuoja vis širdis.
Suspausk pirštus, priglauski prie širdies
ir vėl gyvenimas pulsuos; vilies?..

Suspausk, juk tavyje užgest negali saulė,
kol šoka, sukas kraujas širdyje.
Į Tėviškės laukus keliauki, viltyje...
Mylėdama - gyventi dar galiu.