Prie čiobrelių
arbatos ir
begėdiškai
išbarstyto cukraus
ant stalo
metaforos skyla
į žodžius
pabyra raidėmis
sapnuojam, kad
gyvenam laimingai
o smulkiais žingsneliais
sustingusiais kaulais
slenkam į liūdesį,
vienatvę,
senstam
paliekam
vienas kitam
išpranašautą laiką
vietoj juokingo atsisveikinimo
iškosėjam plaučių
likučius
iš sulipdytų saulės skiaučių
ir bedančių burnų
gimsta šypsenos
mes virstam kregždėmis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-01-16 23:12:00
Kas kregždėm, o kas ir varnom...Priklauso nuo šypsenos ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-01-16 19:23:16
nuo džiovos suvytusios mumijos į kregždę ;) Gerai čia... man patiko.
Vartotojas (-a): mėtų arbata
Sukurta: 2011-01-16 19:10:22
Ačiū! (:
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-01-16 18:20:44
Pavykusi reinkarnacija
Anonimas
Sukurta: 2011-01-16 14:37:18
dažniau eisiu plikyt čiobrelių, kad juos gerdamas, kosėdamas plaučiais, reinkarnuočiausi, kad ir į kregždę..man patiko
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-01-16 14:24:09
žinau tik Vieną įsikūnijimą pabirusi Raidėm
Vartotojas (-a): mėtų arbata
Sukurta: 2011-01-16 14:00:14
Kad žinočiau apie ką tu... (:
Vartotojas (-a): why does
Sukurta: 2011-01-16 13:41:03
kas žino?;)