net pakvipo sakais.
gražus siūbavimas.

O Eglės mano sesės,
Nors jų sunki dalia.
Mes ištvermingos esam
Suklupti nevalia...

Priglaudžiu... :)

Dėkoju, mielieji :)

nuostabus kūrinys

Švelni draugė Jūsų eglė, man irgi norisi parymot šalia jos.Tokios šviesios svajonės...Tegul nors dalis išsipildo. Sėkmės.

Taurija,Tu,kaip visad nuostabi ,nepakartojama.Ir,tiesiog,matau Tave po ta eglute.Ir pamatykite abi,pasaulį,kartais tą kitokį :) Linkiu visų svajonių išsipildymo,Kalėdų Rytą baltą
:) *

Mieliei, tai mano eglė, kuri žaliuoja - sidabruoja prie namo... tas minoras pabaigoje, tai mintys mintelės, jog žmogų dažnai pergyvena, t.y. ilgiau gyvena daug kas, tame tarpe ir mūsų apdainuotieji, nuglostyti medžiai... Tai toks impulsyvus užrašymas, kai meditavau šįryt po savo gražuole egle :) Dabar, grįžus iš Arkikatedros - mintys dar toliau, dar aukščiau ir skaidriau.
Gero ir gražaus švenčių laikotarpio, myliu Jus ir dėkoju, kad neužmirštate.

,,,...ne viskas kas matoma tikrovė,,-tiesa.
Pabaigos minoras liūdnokas, tačiau tokiems kaip mes-tinkamas, tad sakau ačiū ir pasiimu

Gerai,kad siūbuoja eglužė.
Mąstau,kiek nebesiūbuos po švenčių.Gaila...
Pabaiga irgi...kodėl jau tokia?

Egluže mano, egle, siūbuoki, kai
Išeisiu, ir mano dalią apdainuoki...

Puikus darbas, tačiau Autorė užbaigia tokiu minoru...