Į baltą tylą

Greit laikas nusileido – kyla
tokie tikri veidai
iš sapno, kur jau nebeišeisiu


per stiklo skruostą ašara nuslysta
į begalinę baltą tylą...


Delnuos skaidri taurė prabyla:
tai mano kraujas, Tėve,
venų dūžiais skamba mea culpa


ir nenutols nuodai ir žodžiai
tik Tu nutolsi  
į begalinę baltą tylą...
netektis

2010-12-18 23:50:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-12-19 21:09:06

Pirmas ir ketvirtas segmentai visai geri. Juos siūlyčiau apjungti ir perdaryti tekstą.

Anonimas

Sukurta: 2010-12-19 07:50:31

per stiklo skruostą ašara nuslysta
į begalinę baltą tylą...


Ši vieta man ypač.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-12-19 00:00:28

visą perskaičiau. Toksai vaizdelis, kaip uodas gintaro laše užsikonservavo ir jau viskas. (kažkada sakuose, o dabar jau gintaro gabalėlyje.) bet smagu, kad vis tik neša į poeziją.
man gražu:
"Greit laikas nusileido – kyla
tokie tikri veidai
iš sapno"
--- ir kažkas prašosi daugiau,
plačiau
bet muzika, būtent šita,
patinka,
tik turinys šiek tiek, užstringa – į tą beprasmį
rėmą,
ne poezija jis – tik tuščia kančia.
lėkšta, ir ne daugiau...