Kaip gera...sėdėti po medžiu
Ir užuosti šviežią žolę...
Ar išgirsti kaip bitė siurbia medų-
Iš gyvenimo jau sugadintos gėlės...

Kaip gera...gulėti lovoje
Ir klausytis kaip lietus-
Beldžiasi į langą,
Kaip lašas po lašo drasko žemę...

Kaip gera jausti...
Kaip kūną išpila šaltas prakaitas,
Susapnavus baisų sapną...

Kaip gera net mirštančiomis akimis
Žvelgti į veidrodį-
Ir nieko jame nematyti...

Gera tikėti tuo,
Kuo net maži vaikai nebetiki...
Gera...

Gera- ryte nubudus
Padėkoti kažkam,
Kad dar pabudai,
Nors vakar norėjai mirti...

Ir taip diena
Iš dienos...
Pirmyn gyvenimo keliu,
Kuriuo taip sunku eiti...