\"O jūs išvis kada nors kalbate?\"
I. Melnikova
Aš jau nebekalbu. Šąla į lapkritį einant
Koja už kojos. Pakinta lemtis ir likimai.
Tiesės pakeičia tiesas. Ir pasikeičia. Raidę
Ima sukti viduj. Ar mėšlungiškai lyg surakina.
Šitaip krinta kasryt vis žemiau termometro stulpelis.
Rėžia varnos ratus virš galvos tarsi rūkas,
Lyg migla tau užgulus ausis. Ir garsiakalbiai stringa. Sugedęs
Šitas laikas. Peronas. Tik kartą sustugęs
Pajudėjo vagonas. Vėl viskas nutyksta.
Ir kaip visad tyliu, tarsi būčiau į miglą įsiūtas.
Ir žadu ištylėt visą rudenį. Ši karalystė
Dovanota ne man. Ir po šonkauliais krinta mamutas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-01 01:02:12
man atrodo, kad Irina Melnikova žino viską...
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-11-25 09:36:07
labai patiko, liuksovas kūrinys
Anonimas
Sukurta: 2010-11-24 23:48:56
pabaiga ypač žavinga, tik mamutas nežavus...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-24 16:54:43
Irina Melnikova... Įdomu, ar ji žino, kad įkvėpė visai neblogą tekstą? Sakyčiau, netgi gerą :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-24 01:17:14
sudėtingas kūrinys...
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-11-23 20:30:32
Graži kūryba;)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-23 20:22:09
Pabaiga man nelabai susiriša, bet gal ir gerai, jog paliekamos siūlės. Šypt.
Taip ir įsivaizduoju I. M. žaviai išpūstas akeles. Dar kartą šyypt.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-23 20:20:18
Žaviuosi.
Rekomenduoju.
Vartotojas (-a): Panama
Sukurta: 2010-11-23 19:49:45
Puiku! Labai išjaustas beigi šarmingas darbas. Džiaugiuosi tokį čia radusi.