Santrauka:
...susidėliojo po susitikimų „Rankraščių vakarai“ Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame muziejuje Kaune
Kalbėjimai į niekur išblėso -
O saulė vis
Kyla...
Tylėjimas, kaip giesmė,-
Trūko.
Laikas upeliu išbėgo.
Lytėjimai banga, ratu
Apsupo.
Vis dėlto verta buvo:
Išgirst trapumą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-11-17 17:14:16
...taip,plaukėme...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-13 15:10:48
Verta. Pritariu ir tau ir Medžiui.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-11-13 14:39:18
Šaunu, po Vaižganto...:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-11-13 14:17:29
laumiškai čia išausta prisiminimo juosta :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-13 13:40:34
Gerai, kad atkreipėte dėmesį į žodį ,,išgirst", nes gyvename laikus, kada visi kalba, bet niekas nesiklauso. O apie trapumą net užsiminti nedrąsu, tai myriop pasmerktas žodis. Šis poetinis blykstelėsjimas vertas pridėti į mėgstamiausius.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-13 12:20:51
Išgirst trapumą ne kiekvienas galim... Nuostabus plaukiantis tekstas... man patiko eilėraščio forma. :)