Šiaušia niekas raudonais stogais,
Sumaišydamas formą
su turiniu.
Velias žodžiai burnoj sakiniais ,
Kol suvokiam -
jau nieko neturime.
Horizontai pakrypsta triukšme.
Kažkokia sumauta
kakofonija.
Mintyse keturkampė audra.
Neberimstam. Bet
nieko nenorime.
Gaiva
2010-11-05 08:16:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-11-17 22:24:37
Nuostabi klausa. Is jos skambesys.Daug tobulo.Trapu ir kartu tvirta, nes sukalta skambesiu ir rimu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-06 00:02:45
O kūrinys apie nieką yra visai ne niekas, tai daug daugiau ;)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-11-05 22:44:36
keturkampis niekas, bėgantis raudonais stogais ;)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-05 21:10:08
Ne toks jau niekas šitas "Niekas".
Mintis atsiskleidžia paskutinėm eilutėm:
/Mintyse keturkampė audra.
Neberimstam. Bet
nieko nenorime./
Išvada: Visi nepatenkinti,bet nieko keist nenori.
Tikra kakofonija. :))
Anonimas
Sukurta: 2010-11-05 20:57:15
KAkofonija.
Pradinės eilutės geros, tik paskui šiek tiek išskysta. Linkiu, kad užtektų parako visam tekstui.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-05 19:33:41
Gražiai apie nieką, bet juk taip daug pasakyta.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-05 14:16:47
Kad ir šiek tiek trūksta, bet man patiko pats mąstymas , metaforos.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-05 11:51:25
patiko :) ...pasiimu...gal man labai trūksta tos sumaltos kokofonijos taip pat
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-11-05 09:58:16
Tai niekas, bet gražu ir tiek.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-11-05 09:47:21
tas šiaušia lyg vaikiško eiliaus pradžia:)
iki eilėraščio šiek tiek dar trūksta