vaidenimaisi

Santrauka:
vėlių prieangyje kuždasi nesugrįžusi ir neparėję
vos judindami lūpas
prieš Kūrėją
kol dirvonuojančiam glėby suakmenėja
iš sielos kraujo
žydi mūsų gėlės
paskendusi tyloj
suakmenėju
krentu ant žvyrkelio
tarsi namo parėjus
ir glosto kryžkelėj
pečius suplyšęs vėjas
iš paskutinio gurgšnio
šviežio oro
išskrenda paukščiai
nors labai nenoriu
ir nebegieda
rudeniui ant veido
kol skauda širdį
tarsi šviežią randą
iš patirties
žalius medžius pasėju
numirusiems
ir spaliui ir rugsėjui
iš sielos kraujo
žydi mūsų gėlės
aš vėl kely
kalta nenusidėjus
kol broliam poterius kalbu
rasotais pirštais
kol saugau žaltį nuo akių
kol mirštu
anamcara

2010-10-30 08:19:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-10-30 20:48:46

...labai labai grynas...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-30 17:17:13

Tai tas, ko taip laukiu.Priglaudžiu.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-10-30 12:56:43

Kokia nuostabi daina. Gaila, kad konkursas Dainuoju žalią žolę bus paskelbtas tik po Vėlinių.

Vartotojas (-a): valerijaaa

Sukurta: 2010-10-30 09:11:49

gražu ir prasminga, kada aplanko tokios mintys besibaigiant spaliui ir artėjat prisiminimų kupinam lapkričiui.