artimai laukimo sielai

Santrauka:
artimai laukimo sielai
Vanduo išnyko. Nuoskaudom kalbėjom.
Kai praeitis nuglostė žodžiams kelią,
Prabilo vakaras druska ir duona.

Aš paliečiau tave nebyliai –
Žydėjimo nematęs klykavau, aidėjau,
Stebuklo laukime verkiau be žodžių.

O ryto ūkanoj regėjau smilkstant vyšnią
Kai nuojauta nyki duris išlaužė,
Užgriuvus dangui šunvotės sunoko.
laukimas

2006-04-15 13:59:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Puella

Sukurta: 2006-04-15 18:22:20

labai patiko:)))

Anonimas

Sukurta: 2006-04-15 17:12:25

nuostabu šitaip laukti,o šunvotei pratrūkus tikrai įvyks stebuklas...

Vartotojas (-a): Cherry

Sukurta: 2006-04-15 15:38:07

Gražus srebuklo laukimas ir verkimas be žodžių...

Vartotojas (-a): jovaras

Sukurta: 2006-04-15 14:30:14

patiko. toks nostalgiškas, liūdnas eilėraštis.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2006-04-15 14:27:14

jei siela artima tikrai išgirs...