2010 09 23

Aš einu, einu, einu,
Per gauruotus pasakų kelius.
Gyvenimas rieda ir bėga per mėnulio lanką.

Srūvančios srovės veržiasi ir plaka liežuviais.
Į tave žvelgia žalios aksominės akys,
pilnos nežinomybės.

Vasara, ruduo, žiema...
Augti, keltis, mirti.
Gyventi, būti....

Tavo pasaulis eina, rieda žemės ratu,
Kaip tiksinti pamiršta rodyklė.

Šilkinės rankos paliečiančios tavo šaltą pasaulį.

Eini, eini ir nebematai.
Tu, aš -  visas pasaulis.
Ištrinti vaizdai.
Tu, aš - kiekviena diena.

Eini ir eini į nepažįstamą ateitį.
Ieškai ir vis ieškai savo svajonės
Tu ir aš, mes esame čia.
Šiame pasaulyje....
Pcmixas

2010-09-23 13:57:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-09-23 19:16:18

daug ieškojimų ir nei sekundės vietoje.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-09-23 18:39:11

Kažkokie pasikartojimai ir tiek - nei čia poezija, nei eksperimentas. Tik kelios eilutės gal yra vertos dėmesio.

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-23 17:02:48

Man ypatingai patiko paskutinis posmas, gražiai nuskambėjo :)

Anonimas

Sukurta: 2010-09-23 15:57:56

mano gauruotas kelias. hm.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-23 15:20:41

nevaldoma, sausa kalba - tarinys, veiksnys, tarinys, veiksnys, jokios fantazijos, ir tas perėjimas iš aš į tu/mes nežavi. silpnai. pavadinimas be ryšio.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-09-23 15:09:08

Nepagavau minties.O klaidas reikia taisyti.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-09-23 14:52:53

niekalas
iki eksperimento toloka
banalybių kartojimas