Santrauka:
Tai eilės apie tai, jog ne viskas priklauso nuo mūsų norų. Traukinys nestoja, kur įsigeidžiam, jis stoja tik numatytose stotelėse, o ekspresas apskritai turi tik galutinę... Beje, „Meiji jidai“ – tariasi meidži džidai (liet. apšviestas valdymas)...
Kai traukinys nestoja ten, kur nori,
Kuomet pro šalį pralekia vaizdai –
Tu supranti, jog saldų bitės korį
Ragaut galėjo jau kiti. Ir tai
Tave supykdo. O pavydo bangos
Nuplukdo prie stačių krantų.
Bet vėl likimas paima už rankos –
Ramina – būk, dar būk, kantrus.
Na, taip... Pabūsiu – nusileidžiu.
Manau, jog net ne paskutinį kartą.
Net samurajus tardamas: „Meijj jidai“
Jau negalando savo kardo.
.........................................................
Tik ne japonas aš.
Ir sakura – ne mano žiedas.
O ratai rieda, rieda, rieda...
Pilni laukai ramunių pakeliui man moja.
Jos kvepia medumi, net laimę buria.
Bet paširdžiuose kažkas giliai vis duria.
Nes... traukinys važiuoja ir nestoja...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-09-08 22:56:22
Priešpaskutinėj eilutėj stringa ritmas- rašyčiau be BET, o jei tai nepriimtina - tada paširdžiuos, be E.
Man taip gražiau susiskaitė, atsiprašau,
Darbas, kaip visada, puikus.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-09-04 18:39:16
ai, tai kad ir vyšnios mūsiškės ne prasčiau žydi...
bet apskritai (tvarkingi ar sugedę "stop kranai") stotys ir traukiniai - nostalgiškas dalykas!
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-04 11:10:59
Traukinys-tai gyvenimo bėgimas?
Daug tiesos eilėse.Jausmo.Tikrumo.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-09-04 10:01:30
na,dar ruduo neįsibėgėjo ir apie rudenšką depresiją kalbėti per anksti.
Žodžiai po brūkšnio labiau patiko-ačiū
Anonimas
Sukurta: 2010-09-04 09:29:48
Neišsiplėsiu į mokslišką analizę, kaip paprasto skaitovo lygmenyje-vyro metų krizės eilėraštis, nepykite, bet deja ta poezija kuri prieš penktą dešimtį-visai kita, tai ne jūsų problema, tai laiko, kuris kaip ir traukinys-lekia, paskutinis stulpelis paperka.Žinau, kad jūsų skaitovės supyks ant manęs, bet iš eilių jausmo, žodžių neišmesi, o tai ką išskaičiau aš, jau mano pajauta.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-04 07:57:17
..tur būt eilėraštį pagimdė pašėlęs gyvenimo tempas...o tie ramunėse sėdintys, gal žiūri į pravažiuojantį traukinį ir mąsto: kaip gerai tiems važiuojantiems, jie daug pamato, jie verda tempe...:)...taip: eilės daug apmąstymų prisėjo :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-09-04 00:41:33
Gilus eilėraštis. Ir gerai parašytas.