Vėjas blaško paklydusį paukštį.
Miršta lapas ir vysta žolė.
Nežinia, kodėl tyliai ir baugščiai
Tamsų langą klebena vėlė.
Tik numirusių žodžių taku
Skubiai eis ir jau nieko neklaus
Piligrimo šešėlis nykus,
O lietus šaltą smiltį skalaus.
Tiktai gervių girgždėjimas lėtas
Viršum bronza dažytų beržynų
Mena – buvo dienos saulėtos,
O kada ir kiek jų nebežino...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-03 22:10:26
Gražiai, tik man dar trūksta vieno stulpelio.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-03 16:13:37
Puikiai surimuota.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-03 12:15:12
BauGščiai.
Kažkokio įdomesnio išbaigimo reikia, nes skaitytasis toks jau...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-03 10:47:39
PIrmos dvi strofos susiskaitė gražiai ir rudeniškai. Trečiojoje pirmoji eilutė turi 10 skiemesnų, o trečioji jau tik 9. O ką jei trečiąją parašyti taip: Mena - būdavo dienos saulėtos. TUomet viskas lyg ir atsistotų į savo vietas. Ketvirtąją eilutę keisčiau iš esmės. JI tikrai ne kokia.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-09-03 10:17:10
Rudeniškai turtingas...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-09-03 09:47:29
Skalsus, bet išraiškingas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-03 07:15:56
taip buvo ir bus...liūdesiui duoklę taip pat tenka atiduoti
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-03 05:35:01
Nejaukus ruduo.
Manau,sulauksim spalvų,bus linksmiau..
Labai ryškus vidurinis stulpelis.