Santrauka:
Bandžiau parašyti sonetų vainiką, bet nesugebėjau.Sonetus rašau pirmą kartą, tai mano švieži sonetai, ką tik parašyti.Labai nepeikit, žinau, kad yra daug trūkumų.
Šitas jausmas senas kaip Žemė,
kaip žmonių giminė plati.
Vieni jį riekutėmis semia,
Būna, kad prisišaukt negali.
Aš ėjau per gyvenimo kelią,
meilės žodžiai bėgo raiti.
Sulaikyti jų niekas negali
ir praeit, palytėt negali.
Tu krenti į jausmų gilią duobę
ir kapstaisi skaidriam vandeny.
Kyla dumblas. Iš čia jis nuobodžiai
temdo vaizdą akims iš arti.
Jis kaip šydas, kaip rūkas užstoja
tavo širdį, tave užliūliuoja.
(2)
Meilės šydas, kaip rūkas užstoja
ir uždengia tavąsias akis
O tu jai supratingai kartoji –
bus gerai...Lauk...Jinai pasakys...
Bėga metai laimingi kaip dienos,
bėga skuba, pamiršti jas skaičiuot.
Būna, širdį sužeidžia ne vieną
ir palieka tave abejot
šita meile, taip degusią ryškiai
ir jausmais taip purentais stropiai.
Skaisti saulė tau šviečia blyškiai,
susivėlę vėjo plaukai...
Negaivina slenkančios dienos,
nėr jėgų. O nakty mėnesiena...
spika
2010-08-29 11:06:39
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-08-30 19:37:09
Meilė, jausmai... tiek daug apdainuota, apie tai kalbėta ir vis vien širdis suvirpa skaitant eiles apie šį nepakartojamą jausmą-meilę. Romantiškai, vaizdingai parašyta, patiko :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-08-29 11:25:30
Teisingai pastebėta /susivėlę vėjo plaukai/. Tai ir yra meilė - ji suvelia... ;)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-29 11:24:26
oi ta Meilė...galima būtų diskutuoti iki begalybės...nors kartais tik atsidusti ir patylėti belieka...nors faktas, kad ji dovana ir gauname netikėtai...o ką su ja darysime , ir kaip elgsimės: kiekvieno asmeninių savybių atspindys :-)...ir Jūsų eilės, kaip prisilietimas mintimis prie nešlifuoto deimanto :-)...
Anonimas
Sukurta: 2010-08-29 11:09:45
...susivėlę vėjo plaukai... puiki metafora.
Jausmingas pasivaikščiojimas Meilės sodais...