Pasiklydę kažkur
Tarp savų svetimų,
Stovi žmonės sušalę
Prie savo namų.

Stovi tylūs, pavargę,
Nelaimingi, pikti.
Į jų kiemą varteliai
Visada užkelti.

Trobos durys užsklęstos,
Užrakintos raktu.
Raktas guli, rūdyja
Po pernykščiu sniegu.

Stovi žmonės ir laukia,
Gal kas sniegą nukas.
Gal kiemelį pašluos
Ir tą raktą atneš.

Gal duris atrakins,
Vėl ir vėl pagailės.
Malkų glėbį atneš,
Duonos kriaukšlę padės.

Juk galėtų tie žmonės
Patys raktą surast.
Bet jie to nesupranta,
Ar nenori suprast...

Stovi, laukia sušalę,
Nelaimingi, pikti...
---
Gal ir mes kažkuo esam
Kalti... nekalti...