Mano laikas

Gimimas. Pirmas žingsnis. Pirmas žodis.
Pirma raidė ir daug šviesių dienų.
Ir mano laikas - neskuba, jis rodo
Man žemės veidą ir takus, kuriais einu.

Jis neskuba, o aš labai skubėsiu -
Pasaulis toks gražus, o aš jauna.
Ledynais plauksiu, vyšniomis žydėsiu,
Kančia virpėsiu, plyšausiu daina.

Pykau ant jo, kad jis toks nerangus.
Labai norėjau vis greičiau, greičiau,
Kol vieną dieną netikėtai sau,
Su juo jau nebespėju, pamačiau.

Prašiau palaukt manęs - jis nepaklausė,
Kvatodamas į priekį vis vilioja.
Kodėl skubėjau taip? - Savęs aš klausiu
Liūdna, kad lėkt drauge nebevalioju.
pabiruogė

2010-07-07 10:05:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-07-07 22:31:18

kad nepatiko man šį kartą
toks kaip visada

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2010-07-07 20:59:38

Ech, tas laikas.!
Lenki, leki, nepaveji,
sustoji, o jis tolyn...

Anonimas

Sukurta: 2010-07-07 18:12:25

...nuoširdžiai, toks jaunatviškai gaivalingas. Patiko.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-07-07 16:56:13

Labai patiko.Gilus, prasmingas ir labai vaizdingas.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-07-07 15:59:59

Troškimas susiderinti su nuosavu laiku išgyvenamas tik žydinčioje jaunystėje.Patikėk, kalbu iš patirties, geriau susiderinti su laiko greičiu, negu su juo varžytis.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-07-07 12:49:00

Labai mielai perskaičiau. Geras eilėraštis.