*

Kukli rytmetinė šviesa pabučiuoja savo sužadėtinį - dangų. Rytas - tai nekantrus jų pasimatymas.
Kokia nepaprasta yra ryto šviesos ir dangaus meilė!.. Joje gimsta tolimi horizontai su didingai parimusiais medžiais, kurie išnyra iš nakties tamsos ir džiaugias. Rudens rūkas - mylimosios akių šydas - kyla nuo upės ir leidžiasi pievon... Klykia gervės, nes irgi myli.
O aš stoviu kely ir gėriuosi šia nesuprantama man paslaptim. Mano naktis praėjo, ir rytas iš naujo atgimdė mane. Nuskinu obuolį ir einu į naują dieną - švelnus ruduo mane palydi...
ilgesinga

2010-06-04 21:30:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2010-06-06 21:09:13

Gražiai mokate mintis dėlioti, rytas iš tiesų ypatingas metas (tą puikiai įrodote), bet... Pasigendu originalumo. Daug kas yra linkę aprašyti saulės ir dangaus meilę (net ir tarp mano asmeninių pirmųjų kūrinių yra keli šia tema), kad ilgiau mintyse užsilieka tik naujomis prasmėmis ,,atgimę'' darbai. Šis, deja, gražus, bet pernelyg ,,momentinis'', jei galima taip pasakyti.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-05 22:49:50

Dėl turinio būtų galima diskutuoti, bet tiek jau to.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-04 23:52:29

Proza, bet labai poetiškai. Gražūs sukurti vaizdiniai.