Dukros ašaros

Nepaklausiau, kodėl mano Angelas verkia -
Suprantu, kad ramybę dėl meilės prarado.
Tik bandžiau numaldyt širdį plazdančią smarkiai,
Kad nelėktų tuoj pat į tuštybės paradą.

Ten, kur drovų raudonį veidelis užmiršta,
Kur blakstienos aistros kibirkščių neuždengia,
Kur vagies pasalūno nelaimintais pirštais
Pasistvertos glamonės net šventą išrengia.

Ne todėl, kad draudžiu laimės žiedo ieškoti,
Ne todėl, kad vienatvei bandau ją pasmerkti,
O todėl, kad sunku ją regėt ašarotą -
Juk laimingi taip gailiai dėl meilės neverkia

Ir dar todėl, kad po pavidalu šauniu
Pačiai regėti teko daug suktų velnių.
Nijolena

2010-05-25 15:02:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-25 23:04:24

Linguoja, banguoja, o po to kažkaip linksmai. Geras darbas.

Anonimas

Sukurta: 2010-05-25 19:24:12

man labai patiko:)

Anonimas

Sukurta: 2010-05-25 18:25:00

...Patsai ramumo nepažinęs/ kitiems išganyma nešu....

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-05-25 17:46:53

puikus sonetas,gera tema,kūrinį apvainikuoja pabaiga.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-05-25 16:56:05

ypač įstrigo antras stulpelis...bet kažin ar nuo ko galima apsaugot: kartais tas saugojimas duoda priešingą rezultatą ...ir tikriausiai nerasime nė vieno,- neverkusio meilėj :)

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-05-25 16:33:09

širdingas

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-05-25 16:31:25

"Tik bandžiau numaldyt širdį plazdančią smarkiai".
Kaip sudėtinga tai padaryt.O sakot"tik".

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-05-25 16:10:20

Suprantamas mamos noras apsaugoti vaiką, tačiau pasimokoma tik iš savo klaidų...

Anonimas

Sukurta: 2010-05-25 15:48:25

Krilovas :)

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-05-25 15:05:20

Kaip gražu, kaip Angelo Sargo globa :)