6.

Man noris vardą tavąjį kartoti,
Kad užmarštis jo dulkėm neužklotų.
Jausmų gal nederėtų atlapoti,
Kol netikra, ar noriu, jog žinotum:

Nors jau toli pabėgom nuo jaunystės,
Pavymui man prisiminimai seka,
O dovanoti žodžiai ir paikystės,
Dar nuolat mindo mano sielon taką...

Manau, atsakymų būtų daugoka,
Todėl ir atsakyti sau nemoku,
Kodėl jausmai lig šiol dar neatbuko.

Tiesaus atsakymo, žinodamas - negausi,
Ir tu manęs lig šiolei nepaklausei,
Kodėl man ilgesingos mintys sukas.