Sklidinas indas

Kada indas širdies praeitim užsipildo,
Kūnas gyvas, tačiau be gyvybės jausmai.
Nebėra ateities. Dabartis - tarsi kilpa.
Sapnuose pajunti, kad supiesi aukštai,

Kad atskridęs kranklys tavo kepenis lesa,
O tu rėkt negali - burnoje pelenai.
Ir pristinga nedaug - vieno ašaros lašo,
Kad suvoktum, jog Būtį turi laikinai.

Vėjas neša žodžius. Jie be čežesio krinta.
Nebeaušta diena, tik tirštėja naktis.
O kaulėta ranka siekia sklidino indo -
Dėkui Dievui - košmarai visi užbaigti.

Dangus toks mėlynas, žolė tokia žalia.
Ir jau šviesu.Ten, tunelio gale.
Nijolena

2010-05-19 15:43:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-05-20 15:11:45

Na eilėraštis pribloškė gyvenimo skaudulių tikslumu, o paskutinį posmą reikėtų patobulinti, kad mus pribaigtumėte savo įžvalgumu... :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-05-19 23:33:43

Ryšku.Kliūva paskutinio posmo 4-a eilutė, kažkaip neskamba.( naktis- užbaigti)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-19 21:45:26

Pabaiga primuša :) Ta prasme, lyg ir liepia pasiduoti. O eilės labai patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-05-19 18:10:48

Supa gut

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-05-19 17:21:37

Ir pristinga nedaug - vieno ašaros lašo,
Kad suvoktum, jog Būtį turi laikinai...

Atvirai, tiesiai, be jokių pagražinimų. Patiko.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-05-19 17:18:27

Jei šitaip iš tikrųjų - baisu. Jei fantazija - sveikintina. Svarbu, kad tunelio gale jau šviesu.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-05-19 16:43:25

:(.....