Iš lėto
Kraujuojančios saulės,
Tarp sustingusios erdvės
Ir laiko nuovokos...

Pasakyk man,
Ar surasiu Tave
Šventvagiškame tylėjime,
Išsisklaidžius rūkui?

Sugriovę visus stereotipus,
Blakstienom išmatavę
Nuotolį tarp
Nuvargusių žodžių.

Lyg pamišėliai,
Iš buvusios
Paskutiniosios nakties
Išėję.

Vis dar alsuodami
Rudenio vėsą,
Sugėrę
Vasaros dangų...

Ir likom toj tyloj
Įkalinti...
Prie ketvirtosios
Sąžinės kerties.