Girgžda sprandas, kai galvą panūstu užversti
Į veržlios ir protingos jaunystės didybę,
O Būtis su buitim susilietus apkarsta -
Nebevaikšto vaikai į skvernus įsikibę,
Nes jau mano ranka linkui jų graudžiai tiesias
Lyg prašydama išmaldai plutą paduoti
Ir kaip opos atsiveria žinomos tiesos -
Štai rogutės ir laikas į mišką važiuoti.
Svaiginiai, užmarštis - skaudžios nuosprendžio pradžios.
Sukalbėsiu maldelę prieš ilgą kelionę,
Bet aš užverčiu galvą (lai tą girgždesį skradžiai)
Ir jaučiuosi patyrus didžiausią malonę -
Labai protingai skirsčiau laimės kąsnį,
Jei ateitis graži ir už mane didesnė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-24 18:28:38
Gerą kurinį dar pagerintų atsisakymas dviejų paskutinių eilučių.
Gal klystu...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-23 22:05:25
skaičiau daug kartų...tur būt pasiimsiu :)...juk taip aktualu ir taip poetiška :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-23 20:19:28
Kaip visada tikros tiesos.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-04-23 19:11:06
Gili mintis, mums visiems, vaikus auginantiems ir tėvus turintiems.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-23 19:02:35
Tai šiurpi mūsų nugyventų dienų filosofija, kada ,,Būtis su buitim susilietus apkarsta". Kad neapkarstų, trūksta, rodos, tokio mažo dalykėlio - abipusės meilės ir pagarbos. AŠaunuolė, jog gvildenate šią amžinąją ,,rogučių" temą.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-23 16:23:29
"Štai rogutės ir laikas į mišką važiuoti." - suvokimai žodžiais, tiesiog, puikiai visa, kas jame pasakyta.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-04-23 14:12:49
Labai protingai skirsčiau laimės kąsnį,
Jei ateitis graži ir už mane didesnė. - nuostabiai išsakyta.