Santrauka:
sesei – likom dviese
Ar prisimeni,
sese,
dar auga
tavo ąžuolas ir
mano klevas...
mes užaugom su jais –
nebesaugom,
bet vainikų glėbys toks pat savas.
Ir jų šakos –
lyg rankos išskleistos
daug plačiau,
nei atrodė vaikystėj,
mes abi jau išėjom į miestą,
bet į kaimą priklaupt dar sugrįžtam.
Jau mūs ūgio brūkšnių neįžvelgsim
ant seniai nebeglostytų staktų,
tiktai klevas
ir ąžuolas melsis –
nuo vaikystės pametusioms raktus.
Krovė kraitį mums medžiai nebyliai –
lapų glostė delnais –
ne skolon,
vis dar prirenki rudenį gilių –
aš pavasarį – klevo sulos.
Maybe
2010-04-20 05:47:54
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-04-23 10:21:34
Esmė pats santykis tarp žmogaus ir gamtos.Glaudus ryšys vis dar gyvas.
Koks perteikimas.Geras,stiprus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-21 17:13:59
oi kaip gaila, kad visi pametam raktus nuo vaikystės...tik prisiminimai belieka...labai gražiai sudėta visas grožis to ilgesio Maybe poetiniuose žodžių vingiuose...kaip visada: šaunuolė :)...,,glostė delnais –
ne skolon''
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-04-21 02:30:06
Palietei širdį. Ačiū tau.Priglausiu.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-04-20 18:00:12
Ir man tie medžiai patinka:)
Puikus sugrįžimas.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-04-20 16:40:06
vis dar prirenki rudenį gilių –
aš pavasarį – klevo sulos. ypatingai gera pabaiga, labai patiko, persunktas nuoširdumu ir išgyvenimais
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-04-20 13:01:04
Išgyventas. Prasmingi atminai - apie buvimą. Gražu.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-20 12:42:58
liuks
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2010-04-20 10:41:53
Švelniai liūdnas su skalsia pabaiga:)Bet išjaustas.patiko:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-04-20 09:42:05
Tira, gyva ir jautru. Gabalėlis širdies...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-20 09:00:04
mintimis ne vienas, perskaitęs šias eiles, \"parbėgs\" į vaikystę... nuostabiai švelniai... :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-04-20 08:52:52
Virpuliukai širdim perbėgo, taip tikra, taip gyva...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-04-20 08:07:56
Taigi...
Daug daug pavasarių su to klevo sula...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-04-20 07:44:51
Sugrįžau į savo vaikystę. Pas senelę kieme augo klevas. Po jo nuostabia laja mes, vaikai, žaisdavome...Užplūdo tokia nostalgija...Labai patiko eilius, labai...
Anonimas
Sukurta: 2010-04-20 07:38:35
...puiki nostalgija vaikystės medžiams...su žaviu gailesčio prieskoniu - ...tiktai klevas ir ąžuolas melsis - nuo vaikystės pametusioms raktus.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-20 06:47:50
labai giliai, jaukiai, tauriai :)
nuostabu
Anonimas
Sukurta: 2010-04-20 05:56:37
\"bet į kaimą priklaupt dar sugrįžtam.\" - puikiai pasakyta. Tas galėjimas sugrįžti gyvenime labai padeda.