Ąžuolas ir klevas

Santrauka:
sesei – likom dviese
Ar prisimeni,
sese,
dar auga
tavo ąžuolas ir
mano klevas...
mes užaugom su jais –
nebesaugom,
bet vainikų glėbys toks pat savas.
Ir jų šakos –
lyg rankos išskleistos
daug plačiau,
nei atrodė vaikystėj,
mes abi jau išėjom į miestą,
bet į kaimą priklaupt dar sugrįžtam.
Jau mūs ūgio brūkšnių neįžvelgsim
ant seniai nebeglostytų staktų,
tiktai klevas
ir ąžuolas melsis –
nuo vaikystės pametusioms raktus.
Krovė kraitį mums medžiai nebyliai –
lapų glostė delnais –
ne skolon,
vis dar prirenki rudenį gilių –
aš pavasarį – klevo sulos.
Maybe

2010-04-20 05:47:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-04-23 10:21:34

Esmė pats santykis tarp žmogaus ir gamtos.Glaudus ryšys vis dar gyvas.
Koks perteikimas.Geras,stiprus.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-04-21 17:13:59

oi kaip gaila, kad visi pametam raktus nuo vaikystės...tik prisiminimai belieka...labai gražiai sudėta visas grožis to ilgesio Maybe poetiniuose žodžių vingiuose...kaip visada: šaunuolė :)...,,glostė delnais –
ne skolon''

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-04-21 02:30:06

Palietei širdį. Ačiū tau.Priglausiu.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-04-20 18:00:12

Ir man tie medžiai patinka:)
Puikus sugrįžimas.

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-04-20 16:40:06

vis dar prirenki rudenį gilių –
aš pavasarį – klevo sulos. ypatingai gera pabaiga, labai patiko, persunktas nuoširdumu ir išgyvenimais

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2010-04-20 13:01:04

Išgyventas. Prasmingi atminai - apie buvimą. Gražu.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-04-20 12:42:58

liuks

Vartotojas (-a): boružė

Sukurta: 2010-04-20 10:41:53

Švelniai liūdnas su skalsia pabaiga:)Bet išjaustas.patiko:)

Moderatorius (-ė): Ažeras

Sukurta: 2010-04-20 09:42:05

Tira, gyva ir jautru. Gabalėlis širdies...

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 09:00:04

mintimis ne vienas, perskaitęs šias eiles, \"parbėgs\" į vaikystę... nuostabiai švelniai... :)

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2010-04-20 08:52:52

Virpuliukai širdim perbėgo, taip tikra, taip gyva...

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2010-04-20 08:07:56

Taigi...
Daug daug pavasarių su to klevo sula...

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-04-20 07:44:51

Sugrįžau į savo vaikystę. Pas senelę kieme augo klevas. Po jo nuostabia laja mes, vaikai, žaisdavome...Užplūdo tokia nostalgija...Labai patiko eilius, labai...

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 07:38:35

...puiki nostalgija vaikystės medžiams...su žaviu gailesčio prieskoniu - ...tiktai klevas ir ąžuolas melsis - nuo vaikystės pametusioms raktus.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-04-20 06:47:50

labai giliai, jaukiai, tauriai :)
nuostabu

Anonimas

Sukurta: 2010-04-20 05:56:37

\"bet į kaimą priklaupt dar sugrįžtam.\" - puikiai pasakyta. Tas galėjimas sugrįžti gyvenime labai padeda.