sidabriniai ažūro plaukai
sukasi smulkučiais verpetais
ir gula ant rankų
mano miestas...
vaikų balsai atsimuša
į skersgatvių debesis
ir rimsta metalo gaudesy
mano gatvė...
virpinu langines mėlynais
pirštais nuo dulkių
žvilgsnis laipioja balkonais
mano kiemas
pasiklystu tarpduryje ir žiūriu
į abi puses iš karto su šypsena
o tu visdar netiki
tiesiog mano
ligoti pavasariai krykštauja
ir draskosi knygų puslapiuse
kai deginu
tavo džiazas
vilioja iš manęs spurdesius širdies
po truputį linksta sienos
kol galiusiai užgriūva
džiaz(a)men
Jutta
2010-04-16 16:53:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-04-19 18:41:53
imponuojantis...
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-04-17 16:27:58
O kodėl vaikai nemiega, jei tai naktis? O gal jie įminga „metalo gaudesy“, jei taip suprantu?... Mažoka man čia nakties. Kažkuo primena SEL „Mano kiemas“ :) Juokauju. Atrodo tiek nedaug tetrūktų iki žaismingumo, bet... Įvairiai galima šią temą atskleisti, tačiau kol kas dominuoja dramatiškos, depresinės, desperatinės nuotaikos (čia aš bendrai apie visus darbus ir nebūtinai tai visiškai visada blogai), dar nesutikau linksmo, mąslaus, žaismingo, naktine miesto misterija persmelkto kūrinio, nes juk naktis mieste tam tikrais atžvilgiais gali būti net įspūdingesnė už naktį užmiestyje, ir net nereikia sakyti „džiazas“, kad atskleistum jos džiaziškumą... Imčiau ir pabandyčiau parašyti, jei nebūtų per vėlu ir nebūčiau prikeverzojęs tiek daug nesąmonių :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-16 20:01:49
labai įdomu, kaip skambėtų sudainuotas? sugrotas? mmm... :>
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-04-16 18:59:21
Tikras džiazas