Suskaldyk aido kuždesiu
raudoną ryto stiklą,
Smėlėtą greitkelį į
veidrodį iškeisk.

Rausva žibuokle,
rūsyje auginta,
Prašau, šiandien
neišsiskleisk.

Geltonu kaspinu aprišk
supjaustytus kaštonus,
Šakotą kaminą
ramunėmis užkišk.

Senam konteinery palikęs
žvakės norus,
Jos karštą liepsną su
savim paimk.

Nereikia žiedo,
iš vijoklių pinto,
Nenoriu šypsenos,
kaip džinsai nutrintos.

Kažkaip ir vėl pusny
palikus žvilgsnį,
Einu ieškot
oranžinės tiesos.