Mano poezija.

Iš suplėšytų plaučių
                     tu renki dienų medų.
Troškūs žodžiai skiemenimis
                     ritasi,
Bitėmis kyla...

Aš tik renku, renku...
Neįgali nuo apsvaigimo.
Akyse minčių voratinklis.
Ir purvo gumuliukai
                     ant lūpų.

Širdimi skaitau tavo
                    tobulą atvaizdą,
Kai skauda.
Ir nebemoku atsisakyti.

Tu paneri rankas į mano
                      kraujagysles.
Jaučiu, kaip tvinkčioji
                     panagėse,
Kaip seilėm skalauji
                     gomurį.

Tik neapleisk.
Nesiliauk manęs būti...

Trumpi pirštai tavęs
                    nepasiekia.
Raišos mintys paskui
                   nespėja.

Išsiskleisk lotosais lūpose.
Tegu plaštakų kriauklės
                  šniokia tavo buvimą.

Tuščios akys išgieda
                 kas rytą tave.
Kad širdis vakare pargiedot‘.