Naktis į sapną kviečia eit sykiu,
Bet vėl išplaukia tavo mielas veidas
Ir ant manos pagalvės nusileidęs,
Neleidžia man pernakt sumerkt akių.
Vėl mintys saldžios vejasi aplink
Ir traukia į prisiminimų liūną.
Tu glostai mano nuodėmingą kūną -
Labai nenoriu, bet šaukiu: „Pradink! „
Trumpam išnykęs, vėl atgal leki.
Lyg antklodę nutrauki trapų miegą,
Šiaurys per širdį virpuliu prabėga. -
Tu tik juokiesi ir sakai: „Iki. „
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-03-08 20:49:05
Romantiškos ir aistringos eilės.
per nakt > pernakt.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-05 17:49:51
Žavus eiliukas. Norėtųsi pratęsti mintį iki soneto...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-05 16:46:13
AnTklodę.
Jausminis. Pakankamai tvirtas, vientisas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-03-05 16:29:22
...aistringas...žavus...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-05 16:26:23
tai juk Aistra...nuo jos taip lengvai neapsiginsi :)...pasiimu sau, gal kiek palengvinsiu dalią:))
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-03-05 16:00:28
Vyriškai sakau. Puikus.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-05 16:00:12
...ilgesys ir viltis...meilė nėra nuodėmė. Toks įtaigus ir jausmingas kūrinys.