Šiaudų pluoštas pėdui surišti vadinamas - grįžtė. Bet eiliukas mielas, viliojantis... :)

čia toks---šamaniškas...
:)

Jaukus, malonus kūrinėlis, kupinas švelnumo, meilės, vaizdingų metaforų. Ar \"virvelinė\" forma jam suteikia didesnės reikšmės, abejoju, tačiau gerbiu autorės valią. Nesikabinėju, tik norėčiau paklausti, ar tikrai žagarvyšnės tokios spygliuotos? Mano sodelyje tik šaltalankis badosi. Ir dar norėčiau paklausti, kodėl rankas reikėjo surišti pėdu? Primiršau pokariu senolių vartojamą žodį rugių, kviečių pėdams, miežių, avižų \"pėdukams\" (?) surišti. Tas žodis rankoms surišti geriau tiktų. Hiperbalizuojant gal ir galima eiliavime storuliu pėdu rišti, bet kai įsivaizduoji, kaip tai atrodytų realybėje, tai...Apie šias smulkmenas parašiau ne tam, kad autorės mielą kūrinėlį kritikuočiau, o norėdamas, kad kas nors iš kolegų parašytų, kaip ta javų sauja vadinosi ir ar tikrai yra spygliuotų žagarvyšnių. O kūrinėli mielai priglaudžiu prie Mėgstamų :-)

o jau tos žagarvyšnės :) tiek jų sodrumo eilutėse.

Švelnus moteriškas jausmas. Kai kur perkėlimai nebūtini, bet šiaip gražus darbas.

Labai graži jungtis, brandi ir viliojanti...

taip brandžiai
į žydėjimo metą...

Labai išjausta, tiesiai į \"dešimtuką\"

Kvietimas eit kančių keliu į meilę. Tai negali nejaudinti. NOrėtųsi kažką pacituoti, bet nieko negaliu išsikirti. Gražiai degi, Lipssnele, ką ir bekalbėti> Ir jokio dūmo, tik svaigus smilkalų aromatas

Uogose –
prinokę
troškimai.

...žavus savo šviesia gelme...labai...

naują nuometą
pavasaris
audžia

Naujam žydėjimui gražiai paakinantis:). Švelniai užgimstančiais troškimais, šilta, romantiška dvasia tikėjimą įkvepiantis.

Visas toks lyg neišsipildžiusių svajų prisodrintas. Lyg savęs ir kito padrąsinimas :)