netiesa
kad skaisčiai šviečia
juodo tunelio gale

ta šviesa – giliau
ji kviečia
tik per kančią
į save

išplečiu vyzdžius
ir kylu
į save
savy –
aukštyn

ak sūpuoklės –
tebemyliu
nors ir perplėšta
širdim

nežinau
galbūt sugrįšiu
į tave
tavy –
žemyn

netramdyk manęs
surišęs
išsibarsčiusiom
viltim