Jūratė(13)

Jūratė

„Skaudančia širdim turiu tave palikti nežinau kaip bus toliau, bet daugiau taip būt negali. Nenoriu skaudinti tavęs todėl iki visiems laikams.“
Perskaičiusi ėmiau verkti kaip kūdikis. Skausmas spaudė krūtinę. Staiga pasigirdo suskambo telefonas.
- Klausau.
- Sveika Jūrate, tikiuosi prisimeni mane čia Lilė.
Lilė buvo geriausia mano sesers draugė.
- Taip prisimenu kaip sekasi,- dabar jau atsakiau žvalesniu balsu.
- Ačiū neblogai. Norėjau tau pasakyti, kad Samanta po savaitės atvažiuoja pas mane paatostogauti tai jei kada turėsi laisvo laiko gali užsukti.
- Ačiū už tokią puikią naujieną būtinai užsuksiu. Labai seniai mačiau Samantą. Iki pasimatymo.
- Iki.
Woho! Pagaliau mano gyvenimą nušvietė saulė. Pagaliau pamatysiu Samantą. Iš to džiaugsmo ėmiau šokinėti. Pagalvojau reikėtų Samantai nupirkti kokią mielą dovanėlę. Nieko nelaukusi  išskubėjau į prekybos centrą.
Vos tik  įžengiau į parduotuvę tuojau akyse sušmėžavo tūkstančiai spavų, užrašų, skaičių. Nuolaidos : 20% , 30%, 40%, 50%. Seniai jau buvau šiame prekybos centre. Viską ko man reikia randu parduotuvėlėje „Ant kampo“. Nusprendžiau Samantai nupirkti kvepalus kadangi ji kolekcionavo jų buteliukus aš patraukiau į kvepalų su keisčiausiais buteliukais parduotuvėlę. Prie durų staiga stabtelėjau: „Reikalingi darbuotojai . Amžius 14-18metų.“ Jau seniai svajojau dirbti per vasaros atostogas. Užėjau į vidų. Levandų, orchidėjų, gladiolių, rožių, lelijų, erškėtrožių, kalijų kvapai užbūrė mano uoslę ir keletą minučių aš mėgavausi kvapais.
- Kuo galėčiau padėti? – paklausė manęs mergina, kuri buvo jauna gal tik 18 metų , labai šviesiais plaukais ir melsvomis akimis.
- Aš...aš...norėčiau kvepalų. Levandų...ne Kalijų...o gal geriau ramunėlių kvapo,- pagaliau apsisprendusi ištariau.
Ji greitu žingsniu leidosi į priekį ėjau paskui ją. Tokios gražios parduotuvės dar niekada nebuvau regėjusi. Sienos puoštos gėlių žiedais dvelkė romantika. Mergina staiga stabtelelėjo ir iš lentynos paėmė ovalo formos su ramunėlių žiedeliais raižytą buteliuką.
- Tiks? – paklausė ji piktu tonu.
- Manau taip.
Ji pasileido prie kasos. Paprašiau jos, kad gražiai supakuotų taigi ji dar labiau susierzino.
- Aš skaičiau skelbimą, kad jums reikia darbuotojų. Norėčiau pabandyti įsidarbinti , nes per atostogas aš dažniausiai kiurksau namuose,- bandžiau užmegzti pokalbį.
- Ateik rytoj dešimta. Penkiasdešimt aštuoni litai septyniasdešimt centų ,- pasakė.
Susimokėjusi dūmiau iš tos parduotuvės. jei aš dirbsiu šioje parduotuvėje tikrai būsiu malonesnė nei ji. Nusprendžiau nusipirkti ledų ir pasigrožėti prekybos centru. Mintimis klaidžiojau kvepalų parduotuvėle. Mąsčiau kaip dėlioju buteliukus, meiliai šypsausi kliantams, flirtuoju su vaikinais. Staiga mano mintis nutraukė senyvo vyro riksmas.
- Nu ir kvaiša žiūrėk kur eini,- grūmoji jis man piktai.
Akis nuleidusi žemėn pamačiau savo ledus ant to vyro kostiuminių kelnių.
- Aš labai atsiprašau tikrai nenorėjau,- susimėčiau.
- Nu ir jaunimas šiais laikais tokie išsiblaškę reikia juos visus į internatus uždaryt. Mergaitė šitos kelnės man kainavo daugiau nei tu gali įsivaizduoti aš tave į policiją paduosiu,- grasino jis man.
Nenorėjau daugiau jo klausytis taigi bėgte leidausi laukan. Oras buvo neapsakomai ramus. Norėjau eiti pasivaikščioti, tačiau po šiandienos įvykių man pasirodė, kad protingiausia būtų eiti namo. Negalėjau negalvoti apie mano ir Samantos susitikimą tiek laiko jos nemačiau. Tačiau keista, kad mano sesuo atostogaus pas draugę, o ne pas savo sesę ir tėtį.
- Tėti aš jau namuose,- riktelėjau.
Namuose buvo tylu tikriausiai tėtį kaip ir visada skubiai iškvietė į darbą. Užlipau viršun staiga išgirdau kažkokį keistą juoką sklindantį iš tėčio kambario priglaudžiau ausį prie durų:
- Nesitikėjau, kad su tavimi gali būti taip smagu....
- Aš tai pat...,- kikeno tėtis.
Pravėriau duris vaizdas mane pribloškė. Tėtis pusnuogis gulėjo lovoje, o šalia jo rangėsi mano mergina iš kvepalų parduotuvės. Mane pamatę jie suglumo tėtis bandė man viską aiškinti, tačiau jam sunkiai sekėsi rinkti žodžius. Maišelis su kvepalais nukrito ant grindų. Buteliukas sudužo. Mane užvaldė emocijos staugdama leidausi į gatvę ir bėgau kur akys vedė. Aplink namačiau nieko, akys buvo pritvinkusios ašarų. Širdis daužėsi kaip pašėlusi. Mano tėtis žmogus, kurį labiausiai myliu susirado du kartus už jį jaunesnę merginą. Negalėjau tuo patikėti.
dytacka

2010-02-18 20:14:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): paukščio sparnai

Sukurta: 2010-02-19 19:29:32

SKYRYBA.... Skaitant laaabai kliuvo skyrybos klaidos. Jų tiek daug, kad net išvardint neįmanoma. Man taip pat pasirodė keista, kad Jūratės nuotaika iškart pagerėjo po to skambučio... Gan neperteiktos emocijos, nelabai analizuoti veikėjai. Kaip jautėsi Jūratė, kai pamatė savo tėtį su ta mergina? Reikėtų tai aprašinėti ilgiau. Na, aš nesu skaičiusi kitų dalių, bet jei kartojasi tos išdavystės, kaip, kad Iloniukė sakė - blogai, jūs turėtumėt nustebinti skaitytoją... Nenoriu įžeisti (juk pati esu tik moksleivė), bet tai pasirodė gan kvaila istorija. Bet nenuleiskite rankų, rašykite toliau, daugiau skaitykit ir kurkite tai, ką pačiai būtų įdomu perskaityti :)

Vartotojas (-a): Nuklydusioji

Sukurta: 2010-02-18 21:31:05

Nesu mėgėja kritikuot tik man vienoj vietoj pasirodė labai keista. Jūratė Perskaičiusi laišką taip nuliūdo, bet tik paskambino draugė ir jos nuotaika pasikeitė neatpažįstamai. Ir pati pabaiga. Kažkaip kartojasi. Juk Jūratės mama padarė tą patį tik su vyru. Šis skyrius man nelabai patiko. Bet džiugu matyti, kad po tokio ilgo laiko parašei naują skyrių ;)