Tos rugiagėlių mėlynumo akys.
Raudonais segtukais susegtos
tvarkingai džiūsta
vėjo myluojamos lopšinės.
O aš bėgu į purpurinį vakarą,
Močiutės skara apsigobusį.
Pasiklydusios pasakos, vaikystė ant kelių.
Ir šnabžda maldos prie medinės lovos.
Apkabintos, suskirdusios rankos.
Pailso.
Angelas be sparnų, didžiausia širdim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): koste
Sukurta: 2010-02-25 19:51:32
COOL DUDE;p
Anonimas
Sukurta: 2010-02-09 21:06:56
Puikiai, net labai puikiai.
Vartotojas (-a): kaimojurgis
Sukurta: 2010-02-07 15:00:24
nuostabu
Anonimas
Sukurta: 2010-02-07 08:35:59
taip švelnu ir tikra...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-02-06 23:32:13
paimu +
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-02-06 22:40:19
Pasijutau ,užmyluojama Jūsų eilių. :)
Vartotojas (-a): mėtų arbata
Sukurta: 2010-02-06 21:47:29
Reikia man atidžiau dėti. Nepasižiūriu įdėmiai. Tokių žioplų klaidų priveliu. :|
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-02-06 21:37:08
yra keletas nosinių ne vietoje, bet esmė juk vis tiek aiški :) ir man labai patiko, gražu
Vartotojas (-a): mėtų arbata
Sukurta: 2010-02-06 21:29:20
Raudonais.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-06 21:27:38
Mintys yra, telieka atrasti tinkamą pateikimą, nes man kažko trūksta...
Ir regis ne \"raudonas\", bet raudonais?