Kokia švelni, šilta ranka mus glostė,
O viskas į akimirką sutilpo,
Ir ant pagalvio nėriniuoto šilko
Tik nuriedėjo ašara nuo skruosto...
Bet ne naktis kalta, kažkas stipresnis,
Kuris išskyrė mūs kelius per jėgą,
O mano mintys saugot nepajėgia
To žvilgsnio už žydrumą mėlynesnio.
Mes paukščiai? – Ne! – Mes mylinčių šešėliai,
Per žalią žolę plaukiantys iš lėto,
Kai tik mažytes properšas išmėto
Lyg blyksnius dienos šiltos ir saulėtos.
Gal už kalvos surasim kitą slėnį,
Kuriam nuskęs tų skauduliukų plėnys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-02-15 15:19:06
puikus, į mėgstamiausius....
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-02-15 13:24:44
Kad aiškiau būtų... Ketvirtoji eilutė iš trečiosios strofos. :)
Lyg BLYKSnius DIEnos ŠILtos ir sauLĖtos.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-10 13:26:48
Drąsus, ne taip jau lengvai kiekvienam suvaldomas rimavimo būdas.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-10 13:25:04
Labai stringa trečios strofos paskutinė eilutė, išderinanti skambumą bei ritmą. Panašiai kaip viena nesuderinta gitaros styga gadina visą skambesį... Paviršutiniška, bet sonetiška, pritariu...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-01 20:34:45
Pritariu Antanui, tai tikrai sonetiškam stiliuje.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-02-01 20:18:03
patiko. tikrai sonetiškai
Anonimas
Sukurta: 2010-02-01 20:12:11
Šis dailus. Viltis miršta paskutinė.