Sugrįžimas

Lūpų raudonais grioveliais,
Spiečiais per miglą dangaus,
Išnuogintas ieškai stotelės,
Užuovėjos, kur prisiglaust.

Į tylą iš garso varveklio,
Sudūžtančio žaibo greičiu,
Į kalbą, įšalusio medžio
Tu lydaisi savo žvilgsniu.

Kiek žodžių perniek išdalinta,
Žmonių kiek žaislinėm galvom,
Į šviesą painaus labirinto
Iriesi stiklinėm bangom...

Nuvargino sielą tuštybės,
Dabar ji ieškos tik ramybės.
MoneLi

2010-01-30 16:03:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): aizbergas

Sukurta: 2010-02-09 13:15:54

Patosiškas parašliavojimas.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-01-30 18:45:36

nežinau. neužkabino...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-30 16:18:17

patiko ir man... :)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-01-30 16:17:38

tikras sugrįžimo sonetas

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-01-30 16:11:27

liuks,mielas

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-01-30 16:03:58

...patiko...