Santrauka:
Eilėraštis apie vaikystę ir mamą
baltus rūbus džiovė motina vėlai
prietemoj paraudo vėjo paakiai
jau išmoko mėnuo ežere spindėt
ir pradėjo šnypšti rūkuose žvaigždė
mamai buvo liūdna su manim deja
klevui tarsi tėvui paliko ji mane
aš sode alyviniam mamą pamiršau
ir mėnulio spindinčio krūmuose siekiau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-03-13 04:59:05
rimas
:
Sukurta: 2005-03-13 04:26:14
Pirmas visai nieko posmas. Antras: "šnypšti " - nelabai tinka sis zodis, teksto rasymo forma. O ir rimas painus antrame, nera vientisas. Treciasis: "deja" taikytasi prie rimo, mintis su klevu puse velnio ;) Ketvirtas: "..alyviniam" - geriau butu "alyvų". "mėnulio spindinčio " - spindinčio labai kerta minti ja sunku suprasti. Susumavus: reiktu daugiau lyriskesniu zodziu, grazesniu metaforu, vaizdiniai labai grazus, tik reiktu juos iplesti. Kitaip sakant griauciai eiliaus yra, tik reikia dar prideti daug, kad butu normalus ir geras eilius. Sekmes. O skyryba irgi reiktu deti :)
:
Sukurta: 2005-03-13 04:22:58
Pagalvojau, kad jis tiktų vaikams besimokantiems raiškiai kalbėti. Tokia eilučių nuotaika :)
Rankdarbis labai greitai keičia nuotaikas, keista tokį skaityti. Autoriui žinančiam kas toliau gal ir normalu, bet man tai netikėtumai, grubiai pateikiami :)