Surūdijęs bliuzas nusibosta,
Nutrūksta pertempta styga.
Įskausta ne akis, bet visą kūną,
Sutrupėja raižyta tyla.
Lietuje stiklas išsilydo,
Lėtai varvekliais stingsta širdyje.
Stogais nubėga lašas balto vyno,
Ant palangės vėsta ramuma.
Ir vėl kiekvieną melsvą rudens rytą,
Kai horizontas laša iš širdies,
Rasotoj rankoj susisukęs rūką
Šiaurinis vėjas žiemą nutylės.
O sulaužytas žvilgsnis pasiklysta
Stikliniame lietuje...
Jutta
2010-01-17 12:25:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-24 02:20:43
belieka pritarti žemiau...
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-01-20 13:05:15
Prasti popieriai. Kirvuku pakapota. Įvaizdžiai banaloki, nejaučiama ritmo.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2010-01-18 09:56:21
Nepriekaištingai įsupavo kūrinio pradžia ir tolimesnė eiga. Kiek sutrikau ties pabaiga. Pasirodė nepakankamai išbaigta ir užskubėta. O gaila.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-18 01:16:29
pritariu ankstesniems komentarams
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 17:32:06
Labai sprangus ritmas, labai daug įvairiausių vaizdų, kurie ne padeda sukurti bendrą peizažą, o išskaido jį į kažką neaiškaus ir neapibrėžto.
Vartotojas (-a): Jedemen
Sukurta: 2010-01-17 12:56:49
Pirmos dvi strofos perkrautos veiksnių ir tarinių - kiekvienoje eilutėje po tokį. Gal kiek didokas krūvis sonetui, mano nuomone. Ir šiaip, jei čia sonetas, tai dvieilis turėtų būti teksto "išrišimas", todėl tas "o" gal ir nelabai geras pasirinkimas. Pats tekstas pusėtinas.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 12:26:43
Vengčiau rimuoti: styga, tyla ir t. t. Suprimityvina. Sėkmės:)