Žiema užvaldė, užgožė net mus,
Kur šalčio niekad nei nebuvom matę.
Nudažė šerkšnas popierinius mūs namus,
O jei dar sniego bent menkai būtų pakratę.

Štai rūksta dūmas kažkas įnirtingai šildos,
Nenori žiemos pančiams užsispyręs pasiduoti.
Gal šiemet mūs visų svajonės slaptos pildos,
Gal pagaliau ir čia pabus žiema - imu svajoti.

Nors blizga ledas, nejaučiu aš džiaugsmo,
Prisiminimai Tėviškės ir vėl aikštėn iškyla.
Ir niekaip negaliu šalin nuvyt to jausmo,
Kad greit pavirs gyvenimas į amžinąją tylą.