Nykus liūdnumas,
neturįs jokios priežasties
pasiglemžt mano būtį,
neteisėtai vis tiek tą padarė.
Kepsiu pyragus –
gal jų kvapas išrūkys
tą nelemtą įnamį.
Jei vis tiek nepavyks,
pasidarysiu eilėraščio plaustą
ir išplauksiu iš savo pelkės
į priverktas liūdesio jūras –
jų sūrume išsimaudysiu,
kad ilgai nenorėčiau,
tada pamojuosiu tiems,
kurie mane atpažino kaip savą
ir plauksiu atgal –
pyragų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-12-13 20:40:43
Šypsena pro ašaras:-) Atrodo, apie liūdnus dalykus kalbama, bet nesišypsoti negaliu. Gal kad tie pyragai liūdesiui priešpastatomi... Nežinau, bet nuteikė maloniai:-)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-12-13 12:48:16
O prie gero pyrago ir dar kvapnios arbatos puodelio jokio liūdesio neliks, tik lengvutis šviesaus eilėraščio plaustas. :)