Dangaus baltų žvaigždžių sietynas
Blyškiai nušviečia prietėmyje kelią.
Sustingus ledo ašara nežino,
Kieno skausmu paženklins savo dalią.
Diena, nelaisvėn laiko uždaryta,
Pamiršo vasaros ilgos klajones.
Saulėgrįžos viltingo ryto
Panūdo ir gamta, ir žmonės.
Kartojasi amžinybės spirale
Pašėlęs Žemės bėgsmas tarp žvaigždžių
Į nežinios beribį tolį,
Tačiau tiki vilties galia -
Kaskart atgimt ir iš pradžių
Pasveikint žemę, žmogų, žolę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2009-12-02 11:32:11
Labai daug skirtingą kryptį ir krūvį turinčių minčių, neslysta, nors detalės gražiai žėri
Anonimas
Sukurta: 2009-12-01 14:38:09
Geriau, jei eilutėse vienodas skiemenų skaičius. Lygiau skamba, o čia visgi sonetas. Reikia grakštumo.
Ne kartą girdėti, skaityti, matyti įvaizdžiai. Neišbaigtas darbas.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-01 08:28:09
...Pašėlęs žemės bėgsmas....su viltimi atgimti iš pradžių, oooo, kad taip butų....
Anonimas
Sukurta: 2009-12-01 07:56:46
Sustingus ledo ašara nežino,
Kieno skausmu paženklins savo dalią. Puiku.