Kelionė

Kiekvieną kartą vis mažiau širdies atrandu savyje-
Išdalinu saulėlydžiams, kalnams,
Pro automobilio langą matomai vaivorykštei,
Paimdama vos pastebimą šypsnį dangaus.

Žinau, sugrįšiu ir rasiu
Tą patį paukštį, mostais matuojantį pakilimo taką.
Tik jis išliks toks pats žmonių minioje:
Ramus, laimingas ir amžinas.

Visai nepanašus į mano meiles,
Audroj paliekančias keliauti.
Keistuolių_rožė

2009-11-30 18:20:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2009-12-06 19:08:21

pilotai paukščių privengia,
bet čia jis labai (savo) vietoje.
:)

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-12-02 21:15:32

ėmiau savy širdies ieškoti ir audrose nukeliavau ieškoti meilės...

Anonimas

Sukurta: 2009-11-30 21:01:08

"paukštį, mostais matuojantį pakilimo taką" - puikiai.