Eini gatve ir lyg šešėlis
seka tau už nugaros
juoda katė.
Tavo nerami širdis vis ieško...
O mirties akivaizdoj vien šypseną jauti.

Įsibrovęs į širdies tyrumą,
Tavo rankose sustingsta kraujas,
Ir ašmenys, perskrodę nebylią tylą,
Prabyla krauju jos nekaltuoju.

Nurimk, pasisotink ir nurimk,
O sielos troškime amžinasai!
Lai kraujas tavo troškulį malšina
Ir gesina demoną krūtinėj.

Nurimau ir pamiršau,
Kas buvau kadaise.
Nakties demono apsėstas
Ir žiauraus prakeiksmo paliestas,
Tamsai patekėjus
Leidžiuos į medžioklę,
Kad širdis galėtų degti.