lašais un pirkias lunga un vieškelia grunta
krapija buvis nebuvis markatnas ruduo
riebaus žadzia neieška išcirpsta minutiej
cik išteka suteka teka scikla raukšlėm
sava širdzį ažmigdis piemuo veju švilpia
neraikia nei dūdas nei vesalias cimbalų
un upelia kruntų pūgžlia vagas nuvytas
lašais niekas nepaišie akietam dzirvani
i niekas neklausie giesmių piemenia veja
kap slyda liežiuvis rytan per pievų miglas
i cykias nakcys švintų abrazų iškiely
zierkaliniem šukiem slyda nuslyda sielan
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-11-08 14:33:40
Manau, kad nuostabus. Deduosi ir sau.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-11-08 12:05:43
...mano dūšia ilgisi zierkalinių šukių ... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-11-08 11:15:24
...žaviuosi tarmiška poezija...labai raiškiai ir spalvingai čia ji skamba...didelį turtą Tautos prikeldama...ačiū...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-08 04:26:52
Kiekvienas žodelis, net tarmiškiausias, kaip savas įkrito sielon. Tai ačiū, žmogau, sielą suvirpinęs.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2009-11-08 00:23:22
oi, ti žodziai tuzinu lašų cykiai nuslyda ir mun sielan... :)
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 22:31:31
Tarmiškai nepriekaištingai puikus darbas.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2009-11-07 21:57:03
O pabaiga kokia!
Labai vaizdingai čia išsiskleidė sava kalba.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-07 21:43:34
O ar neturėtų šitas darbukas peršokti įį tarmiškąją?:-)
Skambus ir gražus. Sunku ne savo tarme skaityti, bet vis tiek gražu:-)