Jaunystės sodai

Santrauka:
Pavėluota meilė
Kai braidžiojom jaunystės sodais,
Meilės ženklų tu man nerodei.
Todėl jaučiuosi aš dabar keistai -
Gundai, Adomai, deja, per vėlai.

Juk jaunas tu visoms buvai dosnus:
Perskėlęs Rojaus obuolį perpus -
Po saldų kąsnį Ievoms dalinai,
O man - tiktai graužtuką palikai.

Kodėl dabar man meilę rodai,
Kai nužydėjo mūsų sodai?
Įskaudinai tuomet lig sopulio, -
Tad nebeimsiu dabar obuolio...
Eiliuotoja

2009-10-30 11:11:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2009-10-30 19:23:03

Patinka ta švelni ironija Tavo kūriniuose.

Anonimas

Sukurta: 2009-10-30 13:51:39

Lyriškai ir nostalgiškai, su praeities trapumu..

Anonimas

Sukurta: 2009-10-30 12:19:05

Paskutinės eilutės ritmiškai išsiskiria. Nepatiko tai.
Įdomu, kas yra lyr subjektas - myli Adomą, bet nėra Ieva.