ir visko buvo daug
kartu taip maža
turėjom neturėjom
ar bepasakys jau
žinojau viena
buvo tikra
ta naktis
tas rūkas
ir mudu
į parankę susikibę
skubėjome aukštai
pažinti žodžių
reikšmes
pauzes ir akių
blyksnius
mėnulis pjautuvą
pačiupęs
iš mūsų pjovė
laiko likučius
ir vis didėjo
rūko laukas
tarp mūsų bučinių
ir žodžių
kol liko
bučinys ant lūpų
šąlantis
ir aš
su lapais vėjo genamas
į naktį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-22 08:28:44
Jausminga. Puiki pabaiga. Kontrastinga eilėraščiui, kuriame vis vyrauja 2 veikėjai. O čia ir vienas pasilieka...
Anonimas
Sukurta: 2009-10-21 20:51:54
...gražus prisiminimas. Mėnulis pjautuvą pačiupęs iš mūsų pjovė laiko likučius...
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-10-21 19:36:56
Jaukiai ir nuoširdžiai. Nostalgija.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-21 18:42:58
Neaiški vietelė:
ir mudu
į parankę susikibę
skubėjome aukštai
Gal parankėmis susikibę? Kaip skubama aukštai?
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-10-21 18:20:29
ilgesingas ;)