Girdžiu vis tavo balsą

Santrauka:
Skiriu šias eiles Eugenijaus Juciaus atminimui. Laikykis, Žanetuk...
Girdžiu vis tavo balsą, nors tavęs nėra šalia,
Kodėl... kodėl išeiti paskubėjai?
Vis laukiu, vis tikiuosi, kad užsuksi netyčia,
Ir vėl klegėsim, kaip kadais klegėjom.

O kaip sunku, o kaip nesvietiškai sunku
Tavęs taip laukti, nors žinau – negrįši...
Brolau broluži, linkstu nuo svorio debesų,
Nuo ašarų, nuo ilgesio ir liūdesio.

Ne mane vieną palikai – vaikus, mamą ir žmoną...
Kaip be tavęs surinkt kasdienos perliukus?
Kaip rast stiprybę išgyvent šiandieną,
Kur rasti šilumą, kad išgyvent metus?

Kur tavo balsas, raminęs, visus gaubęs,
Kur gi stiprybė tavo – visiems ją dalinai...
Tavęs miškuos galingi briedžiai laukia,
Pabūgę speigo ir nuožmios žiemos.

Tave girdžiu – visi mes girdim tavo balsą,
Atėjusį iš tolių, iš spengiančios tylos,
Brolau broluži, kaip be tavęs gyventi –
Iš naujo mokomės pamokose lemties.

Tik tavo balsas, tik tavo siela jungia –
Skausme pabirtume lyg žirniai iš ankšties...
Tik tavęs vieno, tavęs vieno laikomės,
Prisiminimuos šildomės ir vengiam užmaršties.
saulyteinspain

2009-10-01 19:02:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žaneta

Sukurta: 2009-10-02 10:20:27

Ačiū tau, saulyte, nors be galo toli esi, bet vis vien jauti visų mūsų skausmą.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2009-10-01 22:10:37

Neiššaukti, neišverkti, neišgedėti....

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-10-01 20:25:47

...tyrai skausmingos...labai

Anonimas

Sukurta: 2009-10-01 19:07:54

Nuoširdūs (ap)verkimai.