Galbūt

Galbūt niekad jau čia nebegrįšiu,
tiktai mintys stuksens ir stuksens.
Išsivešiu tave į Paryžių
iš vėlyvo, vėjuoto rudens.

Galbūt niekad jau čia nesurasim
vieno kelio, vienos giminės...
Tik ruduo geltonėjančiai laša
ir didėja vienatvės dėmė.

Ant pažliugusios žemės tik gieda
tavo žingsniai po mano pėdom
ir kažką dar gyvenimas kliedi
kaip vaiduoklis akim atvertom.
Juozapava

2009-08-27 21:26:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2009-08-28 21:55:28

Labai ačiū visiems už atsiliepimus ir palaikymą!

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2009-08-28 09:01:11

Rudeniškas ir melancholiškas. Gražu.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-08-28 08:26:55

Sveikinu , su čia Žolėse:)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-08-27 23:45:57

Neprisvilo :) Puikus :)

Anonimas

Sukurta: 2009-08-27 21:51:32

Puikiai sudėtos mintys leidžia įsijausti. Išgyventa.
Sveikinu išdygus Žalioj Žolėj:-)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-08-27 21:43:32

Labai ritmingai ir jausmingai nulašėjo...